Meditacijos
Įprastai žmonės gyvena išsiblaškę, krimsdamiesi dėl praeities ir galvodami apie ateitį. Meditacija padeda nuraminti protą, pajusti šios akimirkos grožį, suvokti savo tikrąją paskirtį, suprasti kas mes esame, iš kur atėjome ir kur einame.
Meditacija – tai ramybės būsena be minčių, kai visas dėmesys yra sutelktas į vidų. Jei nepavyksta atsikratyti minčių, tuomet reiktų jas stebėti, bet nesileisti jų vedimui, nesekti iš paskos. Pamažu minčių mažės, o proto “namas” taps vis švaresnis ir šviesesnis.
Praktikuoti gali kiekvienas žmogus, nepaisant jo amžiaus. Rekomenduojama praktikuoti visiems, kurie nori pažinti save, suvokti savo vidinius bei pasaulyje vykstančius procesus.
Medituodami mes suprantame, kad nesame kūnas. Meditacijos metu kūną, kaip kokį rūbą, išmoksti nusivilkti ir palikti šalia sąmonės. Baigus medituoti jį vėl apsivelki, o vieną dieną, kai šis rusvasis apdaras nebegalės tarnauti, mes jį tiesiog paliksime.
Pirmenybė kitų gerovei;
Dvasinė draugystė;
Šventųjų ir mistikų raštų skaitymai.
Mantros kartojimas;
Gyvenimo ritmo lėtinimas;
Dėmesio sutelkimas;
Pojūčių treniravimas;
Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti tarpusavyje nesusiję, tačiau iš tiesų ryšys yra labai glaudus. Pvz.: nuraminę protą per rytinę meditaciją, galėsite lėčiau dirbti, o tai savo ruožtu padės sutelkti dėmesį. Natūralu, kad vienos disciplinos bus lengvesnės už kitas, tačiau vis tiek kiekvienai iš jų kiekvieną dieną atiduokite viską - tai vienintelis reikalavimas. Mahatma Gandi, kovodamas už Indijos laisvę, susidurdavo su daugybe kliūčių, tačiau niekuomet nenusimindavo. Jis sakydavo: „Didelė pastanga yra didelė pergalė“.
Visiems mums reikia galingų, šviesių, mokančių atsirinkti protų, kurie vykdytų mūsų nurodymus, o ne maištautų. Kai meditacijos dėka išmokstame valdyti savo protą, tuomet nebepriklausome nuo išorinių aplinkybių: kas beatsitiktų, patys sprenžiame, kaip į tai reaguoti. Gerai sureguliuotas protas padeda išsaugoti gyvybinę energiją, kurią iššvaisto neigiamos energijos. Niekas per naktį nepalieka užvesto automobilio, o mes savo protams leidžiame veikti didžiąją dalį laiko. Gydytojai teigia, kad maždaug 78% pacientų ateina su psichologinės kilmės nusiskundimais, neapibrėžtais ligotumo pojūčiais.
Kol tapatiname save su kūnu ir protu, tol šokinėjame tik paviršiumi, vaikydamiesi greitai parbėgančių mus supančio gyvenimo vilionių. Taip prabėga mūsų dienos. O mes liekme iššvaistyti, padalinti neužbaigti.
Medituodami kiekviena savo ląstele pajuntame, kad giliai viduje mums nieko netrūksta. Mūsų vidiniai meilės ir išminties ištekliai yra begaliniai. Pradėjus medituoti gyvenimą persmelkia tikrumo pojūtis, kad ši žemė, ši gamta, mus supančios būtybės ir mes patys – viskas turi savo vietą didingoje harmonijoje. Nes tapatinamės ne su kažkokiu gyvenimo fragmentu, o su visuma.
Žinoma, pasaulio problemos išlieka, bet taip pat matome, kad jos gali būti išspręstos. Nes kai esame pasiruošę priimti iššūkius, jie ir ateina, kartais netgi labai dideli. Bet mes pasiruošę: į priekį judėti bus sunku, tačiau galime su tuo susidoroti be depresijos.
Atradęs savo tikrąją prigimtį, tuo pačiu atrandi, kad tu ir kiti yra tas pats. Kenkdamas jiems, iš tiesų kenki sau, o būdamas kitiems malonus, esi malonus sau pačiam. Tai nereiškia, kad išnyksta visų nuomonių skirtumai. Gyvenimas paviršiuje yra skirtingas, todėl jis ir įdomus. Tačiau dabar suprasite, kad visi žmonės yra vienodi ir tik skiriasi požiūris.
Akys, ausys ir kitos juslės yra tarsi prietaisai, laidais prijungti prie mūsų proto. Medituodami stengiamės išjungti jusles, t.y. ištraukti jų kištukus, kad galėtume geriau sekti vidinius įvykius.
Meditacijos vedini eisime nauju keliu, kuris suteiks mums daug energijos, geresnę sveikatą, didesnę proto ramybę, harmoningesnius santykius su kitais, kūrybingumą darbe ir ilgesnį bei laimingesnį gyvenimą.
- "Meditacija", Eknath Easwaran
“Tikroji meditacijos šlovė yra ne metodai, o nuolatiniai, gyvi budrumo potyriai, palaima, aiškumas, ramybė ir, svarbiausia, už nieko nesikabinimas.”
— Sogjalas Rinpočė
“Svarbiausia ne meditacijos trukmė, o tai, kad ji iš tiesų pažadintų atidumo ir budrumo būseną, leidžiančią šiek tiek labiau atsiverti ir susijungti su savo širdies esme. Penkios budrios meditacijos minutės yra daug svarbesnės nei dvidešimt minučių snūduriavimo.”
— Sogjalas Rinpočė
“Nors medituotojas palieka meditaciją, meditacija medituotojo nebepalieka.”
— Dudžomas Rinpočė
Patarimai pradedantiems
1.
Prieš pradedant medituoti patariama padaryti trumpą mankštą, kad kūnas jaustųsi laisviau ir leistų mėgautis meditacija. Kelis kartus giliai įkvėpus ir iškvėpus dar labiau atsipalaiduoja kūnas, nurimsta protas.
2.
Geriausia medituoti nevalgius, tačiau nejaučiant alkio, kad netrukdytų mintys apie maistą. Ir priešingai – pilnas skrandis taip pat nepadės mėgautis meditacija.
3.
Sėdėjimo poza nėra svarbi, tačiau ji turi būti patogi. Svarbiausi sėdėjimo pozos aspektai – tiesus stuburas, atpalaiduoti pečiai ir kaklas, akys užmerktos.
4.
Meditacija turi vykti patogiu laiku ir ramioje vietoje, kur niekas netrukdys ir galima pilnai atsipalaiduoti.
5.
Kurį laiką sėdėdami medituokite, tada padarykite pertrauką - labai trumpą, apie trisdešimties sekundžių ar minutės. Pertraukos padarys jūsų meditaciją tikresnę, ji ims teikti jums daugiau įkvėpimo.
6.
Lengva šypsena medituojant taip pat padės išlikti ramiai, atsipalaidavus. Meditacinė muzika padeda greičiau įeiti į meditatyvinę būseną.
7.
Medituojant nereikia stengtis kažką daryti, galima tiesiog būti visiškai atsivėrus Visatos didybei, pamažu pradedant jausti vienovę su aplinka, gamta, žmonija, planeta…
8.
Nepavykstant atsipalaiduoti galima tiesiog nukreipti savi vidinį žvilgsnį į viršugalvį (taip vadinamą momenėlį) ir per jį su meile išskraidinti visas mintis kaip paukščius į beribės Visatos platybes.
9.
Meditacijos pabaigoje lėtai atsimerkiama, palaipsniui suvokiama aplinka, po truputį išjudinamas kūnas. Viduje jaučiamas dėkingumas ir džiaugsmas teužpildo visą jūsų dieną prasmingais darbais.
Paklausykite.
Kviečiame išklausyti vieną iš meditacijų ir pajausti jos suteikiamą naudą.