Žmogaus draugystė su savimi
Ar pagalvojai kada nors, kas esi be savo statuso, pinigų, būsto, sociumo, artimo žmogaus? Kas esi Tu? Kas yra Žmogus apskritai? Tai ląstelės, protas, širdis, jausmai, visos gamtos stichijos, genetika…Taip? Ir dar daug visko telpa žmoguje. Ir kaip gerai, kai visa tai darniai dera tarpusavyje. Tačiau taip būna ne dažnai...
Anksčiau, kai širdis dar buvo savo vietoje, ji Žmogui pažadindavo jausmus nepaisant to, kokių “turtų” turi meilės objektas— Meilė buvo visagalė. O paskui, susiejęs meilę su nusivylimu, Žmogus nutarė, kad reikia visur vadovautis Protu — mažiau skaudės. Taigi, Žmogaus Protas nukeliavo žemyn ir apsigyveno Širdies namuose, iš kur, remdamasis ankstesnėmis patirtimis, pradėjo vadovauti meilės jausmams — juos kontroliuoti ir valdyti. O Širdis, netekusi savųjų namų, apsigyveno pilve ir savo nusivylimus užvalgo maistu bei užgeria alkoholiu, o džiaugsmus patiria žemiau pilvo esančiais dauginimosi organais.
Tai kas gi apsigyveno Žmogaus galvoje? Ar ji liko tuščia? Ne. Ten apsigyveno netikrasis Aš, tas, kuriuo Žmogus “tapo”, įtakojamas savo tėvų, kitų giminių, auklėtojų, mokytojų, draugų, bendradarbių… Nes visi jam sakė koks jis turi būti, kaip turi elgtis, kaip atrodyti, kas galima, o kas ne. Ir taip išsilankstė ir susiformavo kaukė, kuria patikėjo netgi pats Žmogus, ir įtikino kitus — štai aš! Tačiau, deja…
Atskirti kaukę nuo savęs nepavyks, kol nebus didžiulio noro pažinti save. Jei tas noras yra, viskas įmanoma, tačiau lengva nebus. Pirmiausia Žmogus turi suprasti, kad šaltas Protas kepa trapius karštų jausmų “blynus”, o Širdis juos virškina su mieliniais blynais, užpiltais braškių uogiene ir plakta grietinėle, stengdama bent taip pajusti save. Tad Žmogui teks grąžinti Protą ir Širdį į jų tikruosius namus — taigi, viską timptelėti į viršų. Taip bus kilstelėta ir galva, atsimerks akys, kuriomis Žmogus pamatys saulę, dangų, eterį ir savo svajones. Leidęs Protui užsidarius savo namuose ilsėtis, Žmogus pasibels į Širdies namų duris: “Ar man atleisi, kad taip ilgai tavęs negirdėjau, kad skaudinau? Ar draugausi su manimi?” Per Širdį gali prasiausti visų jausmų, stichijų uraganas — tai normalu, juk ji irgi nori išreikšti savo užspaustas emocijas. O tada apsiverks. Ir tai bus unikalios kelionės Žmogaus išsilaisvinimo iš netikrojo Aš pradžia.
