Laiškas dukrai

Atmink — gyvenimas yra nuostabi kelionė į save. Aš savo kelionės nemažą dalį jau nuėjau. Kartais toliau eiti nebeturiu jėgų, pavargstu. Pabūnu susitelkusi į save, suprantu, kad galiu daugiau…pati iš savęs tikiuosi daugiau… Ir vėl kylu. Nežinau, ar žmogus būna patenkintas tuo, ką pasiekė? Matyt tai ir yra tas variklis, stumiantis į priekį. 

Tu, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, atėjo susirinkti įvairių patirčių. Tu, kaip ir aš, renkiesi gūzus, eini per rožių spyglius ir atrodo kad tam nebus galo… Tačiau patirtys brandina, stiprina ir augina sielą. Tad nesiskųsk, o stenkis visad žvelgti į situaciją iš amžinybės pozicijų.

Esi didinga, galinga, protinga mergina! Patikėk, tu tikrai tokia esi! Kai tuo patikėsi, pakeisi daug ką pasaulyje. Kaip į ežerą įmetus akmenėlį, nuraibuliuoja bangelės per visą ežerą, taip ir Tu, patikėjusi savo galiomis, pradėk dirbti su savimi — atskirk nuo savęs kas Tavo, o kas ne Tavo (savybės, įsitikinimai, idealai…) ir atėjus laikui būsi tas akmenėlis, kuris sujudins viso pasaulio paviršių. 

Tu esi Meilė, nes gimei iš begalinės meilės! Todėl nešk Meilės vėliavą aukštai iškėlusi virš galvos ir niekad nežiūrėk, ką pasakys kiti. Tu gimei pirmiausiai dėl savęs. Ir kai būsi pilna meilės ir ji veršis iš Tavo vidaus lyg iš begalinės versmės, tuomet išeik į pasaulį ir parodyk, kaip reikia mylėti. Apkabink kiekvieną sutiktąjį ir iš savo širdies liek meilę į jo širdį. Tu esi visas pasaulis, o visi žmonės yra tavo atspindžiai. Gali parodyti meilę visiems savo atspindžiams — gali parodyti meilę sau. Priimti save visokią, ir vis tiek mylėti. 

Gerbk save ir neleisk savimi naudotis. Atmink — žmonės Tave skaudins, išduos, neteisingai apkalbės, o ypač tie, kuriuos prisileisi arti savęs. Tačiau nenusivilk jais, bet pasidaryk sau išvadas apie juos, apie save taip pat. Neatsitverk širdies spygliuota tvora — uždarysi save į vienatvės ir savigailos kalėjimą. Skaudina ne meilė, o nepasiteisinę lūkesčiai. Neturėk lūkesčių jokiam žmogui ir niekas Tavęs neįskaudins.

Stebėk save, ar neapsikrauni daiktais — jei jų pas Tave daug (rūbų, batų, bižuterijos, statulėlių, smulkių daiktų, ar kt.), vadinasi stokoji dėmesio ir meilės iš aplinkinių. Nemaldauk meilės, geriau nueik į masažą, pirtį ar kitą vietą, kur gali gauti tai, ko negauni iš savo žmogaus. Nelauk iš kito to, ko jis negali Tau duoti; kiekvienas duoda tai, ką turi pats.

Išeik anksčiau, nei santykiai pradės rūgti, kad prisiminimai išliktų gražūs. Atmink — nėra jokių ribų savęs pasireiškimui šiame pasaulyje, todėl neapsiribok proto ir visuomenės sukurtomis normomis, būk drąsi ir pažink save visokią.

Kai aš išeisiu, nesielvartauk, geriau sėsk ir pamedituok — geriausia meditacijos dalis, kai jautiesi apgaubta visaapimančios meilės — žinok, aš Ten. Nepamiršk kasdien sukalbėti nuoširdžią maldą už mane — man svarbu, kad mane prisimintum. Su meile ir šypsena veide. Prisimink mūsų pokalbius, pasivaikščiojimus, pasisėdėjimus… mano prisilietimus, apkabinimus, kaip glosčiau Tavo galvą…

Laiminu ir laiminsiu Tave kiekvieną savo amžinybės akimirką. O kai susitiksime Ten, susiliesime į vieną didelę ir stiprią sielą. Mudvi būsime jėga! O dabar drąsiai pirmyn. Žinau, jog daug nuveiksi Šviesos labui, ir jau dabar didžiuojuosi Tavimi ir labai Myliu.

Tavo Mama